13 liepos, 2011

Pradžia ir ledai su avietėmis




Sveiki,

Šiandien aš pradedu rašyti savo blogą. Iki šiol buvau tik stropi skaitytoja, kasdien perverčianti tuntus puikiausių kitų parašytų blogų apie maisto gaminimą, kepinius, desertus ir panašiai. Bet štai, kaip sakoma, pribrendo laikas, ir nutariau, kad gana čia man tinginiauti ir tik kitų rašinius skaityti. Laikas ir pačiai kažką pradėti rašyti. Todėl, sesės Linos ir poros draugių paraginta, pačiame vasaros įkarštyje publikuoju pirmąjį savo blogo įrašą. 

Šis blogas bus mano geriausių, mėgstamiausių ir labiausiai pavykusių receptų rinkinys visiems, kas panorės užsukti į “Vaikus ir Vanilę”. Dauguma receptų nebus mano pačios sugalvoti, bet nukopijuoti iš knygų, kitų blogų, receptų svetainių, arba šiaip nugirsti. Bet visi čia patalpinti receptai bus mano pačios išbandyti, tikriausiai ne vieną kartą, ir jie bus aprašyti su visom reikalingom (o gal ir nereikalingom!) smulkmenom, nieko nenutylint, kad norintiems receptą išbandyti jis garantuotai pavyktų. 

Jei nutartumėte kažką pagaminti pagal čia patalpintą receptą, noriu Jums iškart pranešti, kad man visada įdomu sužinoti, kaip Jums sekėsi, ar pavyko, ar patiko, o gal kažko trūko. Gal Jūs kažką pakeitėte ar patobulinote, o gal recepte įvelta klaida – būtinai parašykit! Aš lauksiu visų VISŲ !!! komentarų ir nuomonių. 

Na o dabar susipažinkime – trumpai apie save. 

Mano vardas Aušra. Gyvenu JAV, New York valstjoje, su savo šeima: aš, vyras, močiutė, du šaunūs sūnai ir du katinai.  Čia tie mano šaunūs sūnai: dešimtmetis Jonas ir trimetis Julius.




Jonas
Julius

Čia tie patys veikėjai, tik kiek kitu rakursu. 







Ir dar:







Visai neperdėsiu pasakydama, kad Jonas ir Julius yra mano gyvenimo džiaugsmas, palaima, visos mano veiklos variklis ir didžiąja dalimi – visos mano veiklos įprasminimas. Kai jie sveiki, linksmi, ir laimingi, mano gyvenime visiškai nieko netrūksta. Na, gal kelių smulkmenų, kurios, norui esant ir su šiek tiek pastangų yra lengvai pasiekiamos. Bet iš esmės, kol mes esam visi sveiki ir visi drauge, aš nieko savo gyvenime nenoriu keisti. Nebent tik tai, kad šitie du puikūs berniukai taip greitai neaugtų. Ir dar, jeigu galima, kad paroje būtų daugiau valandų, ir kad būtų daugiau laiko viskuo pasidžiaugti.

Toliau apie save. Aš labai mėgstu gaminti maistą ir praleidžiu masę laiko virtuvėje. Gaminu pusryčius, pietus, ir vakarienes. Kasdien. Kepu pyragus, sausainius, darau naminius ledus, verdu uogienes. Dar, žinoma, būna šventės, iškilmingos progos, ar šiaip įkvėpimas užeina, kai gaminti tenka daugiau, nei įprasta. Dar aš visada stengiuosi sudalyvauti visokio tipo labdariniuose kepinių išpardavimuose (bake sale), kai reikia surinkti pinigų kokiai nors mokinių kelionei ar sportiniam renginiui. Tada tų mokinių/sportininkų mamos (kartais ir tėčiai) prikepa visokių skanuliukų ir suneša juos į tokį suorganizuotą “kioskelį” pardavmui. Vienas iš labiausiai įsimintinų tokių štai renginių buvo Jono mokyklos krepšinio varžybų “kioskelis” (concession stand), kuris truko šešis šeštadienius iš eilės ir už kurį savanoriškai tapau atsakinga. Tiesa pasakysiu – lengva nebuvo: kepti pradėdavau trečiadienį, pabaigdavau penktadienio naktį. Šeštadienį nuo 7:30 iki 14:00 stovėdavau už “prekystalio”. Po to visą “parduotuvę” dar tekdavo sutvarkyti. Namo parsirasdavau nežinia kada, o kitą savaitę – vėl tas pats. Taip pusantro mėnesio. Bet vistiek buvo smagu, ir kai reikės kažką panašaus vėl organizuoti, aš ir vėl kelsiu ranką.

Ruošiant maistą man didžiausią malonumą teikia pats gaminimo procesas. Kaip nebūtų keista, procesas man daug svarbesnis, nei galutinis rezultatas. Šilto tirpstančio šokolado maišymas, karamelės virimas, baltymų plakimas iki standžių putų man yra tikrų tikriausia raminančioji terapija. Jeigu aš žinau, kad vakare man reikės kepti sausainius, ar pyragą, ar gaminti ledus, aš to laukiu visą dieną. Nesvarbu, kad sausainius pradedu maišyti po 22:00 valandos, kai visi pagaliau suminga, o paskutinę skardą iš orkaitės ištraukiu gerokai po vidurnakčio. Aš galėčiau nors ir per visą naktį sausainius kepti, jeigu reikėtų, ir visai dėl to neliūdėčiau. Čia gal jau nebe terapija, bet lengva priklausomybės forma – priklausomybės nuo šokolado, cukraus, sviesto… . Ir vanilės. Būtiniausiai – vanilės! Ar kada nors esate prapjovę vanilės ankštį? Tas žodžiais nenupasakojamas lipnių juodų vanilės sėklyčių kvapas, kai jis pasklinda po visą virtuvę ir pasilieka ten ilgam ilgam, man yra tarsi narkotikas, momentaliai išvėdinantis iš galvos visokias prisikaupusias negandas ir nuplukdantis visą sąmonę ir pasąmonę į visiškos euforijos būseną. Man net pačiai kartais keista, kokį poveikį gali turėti kvapas.

Taigi, užbaiginat, įdedu vanilinių ledų su avietėmis recetą. Pagalvojau, kad tai bus puikus receptas pradėti blogą – gaivi ir daug gero žadanti pradžia! Tai gaivūs vasariški ledai, ypač tinkantys dabar, kai pilna šviežių miško ar sodo aviečių. Uogos šiems ledams niekaip neapdirbinėjamos -  jos tik sumaigomos šakute su trupučiu cukraus ir likerio arba degtinės. Alkoholio dedama visai nedaug, tik tiek, kad įdaras leduose nesušaltų į kietą kaulą, bet išliktų minkštas, panašus į uogienę. Šiuos ledus galite drąsiai duoti vaikams – nepasigers! Man asmeniškai šie naminiai ledai yra daug skanesni, nei panašūs pirkti parduotuvėje ar ledainėje. Vaniliniai ledai išeina švelnūs ir ne per daug saldūs. Prie jų ypač tinka rūgštokos kvapnios avietės.  Pabandykite. Ir parašykite, ar patiko.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra




 

Vaniliniai ledai su avietėmis
(Pagal David Lebovitz receptą iš knygos “The Perfect Scoop”)

Ledams:
1 stiklinė pieno
2/3 stiklinės cukraus
žiupsnelis druskos
1,5 stiklinės riebios grietinėlės
5 kiaušinių tryniai
1 arbatinis šaukštelis vanilės ekstrakto

Aviečių įdarui:
1,5 stiklinės šviežių aviečių
3 valgomi šaukštai cukraus
1 valgomas šaukštas degtinės arba aviečių likerio (arba vyšnių, arba juodųjų serbentų – kokio tik širdis geidžia!)

1.      Į šaldiklį įstatyti 1.5 L talpos sandariai užsidengiantį indą, kad jis gerai įšaltų. 


2.      Į didoką dubenį supilti grietinėlę. 


3.      Vidutinio dydžio dubenyje išplakti trynius. 


4.      Pieną pakaitinti su 2/3 stiklinės cukraus ir  žiupsneliu druskos. Kai pradės kilti garai, pieną nukelti nuo ugnies ir plona srovele pilti į trynius, viską pastoviai ir intensyviai plakant šluotele.


5.      Kai visas pienas bus supiltas į trynius, viską perpilti atgal į tą patį puodą, kuriame kaitintas pienas, ir kaitinti ant silpnos ugnies, pastoviai maišant, kol mišinys pradės tirštėti, ir, įkišus švarų šaukštą, jo paviršius pasidengs plona kremo plėvele. 


6.      Puodą nukelti nuo ugnies. Trynių ir pieno masę perkošti per tankų sietelį tiesiai į dubenį su grietinėle. Supilti vanilės ekstraktą. Viską gerai išmaišyti. 


7.      Dubenį su ledų mišiniu uždengti plėvele ir įstatyti į šaldytuvą nakčiai, arba 4 – 5 valandom, kad gerai atšaltų. 


8.      Atšalusį ledų mišinį pilti į ledų gaminimo mašiną ir sukti apie 30 minučių arba tol, kol ledai sutirštės, priklausomai nuo ledų mašinos šaltumo ir galingumo. 


9.      Kol ledai sukasi, paruošti įdarą:  avietes, cukrų ir degtinę sutrinti šakute. Nereikia ypač ilgai trinti, gali likti ir nesutrintų aviečių gabalėlių.


10.  Iš šaldiklio išimti ledams skirtą indą. Į jį sluoksniais dėti paruoštus ledus ir aviečių įdarą. Sudėjus visus ledus ir visą įdarą, indą sandariai uždengti ir įstatyti į šaldiklį, kad ledai pilnai sukietėtų.

7 komentarai:

  1. Smagu susipažinti! Sveikinu su įkurtuvėmis, nujaučiu, kad čia bus smagu užsukti :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Egle, ir man labai malonu!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na pagaliau ir tu pasiryzai rasyti. ACIU DIEVUI. Kazkaip jauciu, kad cia yra kazko didelio pradzia. Viena diena, gal per kokia knygos isleidimo svente ar ka nors panasaus, prisiminsim sita tavo pirmaji irasa, apie valine ir sausainiu kepima per naktis, ir juoksimes. Sakysim: kas galejo zinoti, kad bus taip toli nueita. Kazkaip esu tuo tikra.
    Dar syki sveikinu, kad pagaliau pasiryzai rasyti. Manau praturtinsi gyvenimus daugybes kulinarijos entuziatu, o ir paciai bus geras sielos dienorastis. SAUNUOLE.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Galejai taip ir neslapukauti ir anksciau pasigirti ;))))))))))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ačiū, kad pradėjote rašyti, o aš jus radau! Užklydau pas Jus, ir supratau, kad ne vieną receptą bandysiu :) L.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Laima ir Valerija - aciu uz siltus zodzius!! jeigu ka nors is mano receptu bandysite, man labai rupes isgirsti, kaip sekesi!

    AtsakytiPanaikinti