Rodomi pranešimai su žymėmis kepiniai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis kepiniai. Rodyti visus pranešimus

24 kovo, 2014

Skaitytoja Ksenija



Aš noriu viešai visiems pasigirti, kad Vaikai ir vanilė turi vieną nepaprastą gerbėją. Jos vardas yra Ksenija. Aš Ksenijos nepažįstu, jos nesu sutikusi, bet labai norėčiau susipažinti ir gal prie progos net pasikviesti pas save pietų. Nuo 2012-ųjų birželio pabaigos iki 2014-ųjų kovo vidurio Ksenija jau išbandė nei daug nei mažai – 24 šio blogo receptus. Panašu, kad tai dar ne galas.

Aš Ksenijai jau ne kartą rašiau, ir noriu dar kartą, visiems matant, parašyti, kad jaučiuosi nepaprastai pagerbta turėdama tokią ištikimą blogo sekėją. Ksenijos komentarai mane ir džiugina (visi komplimentai, ir ovacijos komentaruose), ir stebina (kai, pavyzdžiui, po visiško fiasko su fraisage tešla arba su vaisiniu įdaru, ji vėl, lyg niekur nieko, viską pradeda iš naujo, arba puola bandyti naują torto receptą). Tokie skaitytojai, kaip Ksenija, mane priverčia atidžiau rašyti receptus, juos dar kartelį perskaityti ir neskubėti paspausti ”Publish”, ypač kai akys klijuojasi nuo miego. Žioplos klaidos tampa neatleistinos, kai yra žmogus, kuris jau išsidėliojo ant stalo produktus ir pagal mano publikuotą receptą ruošiasi kažką gaminti. Dabar aš, ruošdama kiekvieną įrašą, žinau, kad tas žmogus tikrai yra – tas, kuris perskaitys nuo pradžios iki galo, suras nelogiškas klaidas, gal ir pagamins naujai publikuotą receptą; tikriausiai pagamins; o pagaminęs parašys; kaip sekėsi, ar patiko, ar ne. Jeigu kas nors nepasisekė, Ksenija norės išsiaiškinti kodėl. Aš irgi stengsiuos išsisaiškinti, nes noriu, kad jai viskas visada pavyktų.

Ačiū tau, Ksenija, už tai, kad skaitai, kad gamini ir kad nepatingi parašyti; ir dar didžiausias ačiū už tai, kad pasitiki. Aš manau, kad per šiuos pusantrų mūsų bendravimo metų tu akivaizdžiai ištobulėjai tortų ir pyragų kepimo bei plikyto sviestinio kremo gaminimo srityje (ar pastebėjai, kad kuo toliau, tuo tortų receptai darėsi paprastesni? Nemanau, kad receptuose šuo pakastas); o aš, bendraudama su tavimi, pamažu darausi geresnė blogerė.

Sėkmės tau visame kame!

Aušra


P.S. toliau Ksenijai pasakoja apie save ir prideda išbandytų Vaikų ir vanilės receptų sąrašėlį, chronologine tvarka, su trumpais komentarais; ilgesnius ir išsamesnius Ksenijos komentarus su visomis detalėmis galite perskaityti po blogo irašais.

P.S.S. Ksenija šiam įrašui pasiūlė du savo mėgiamus receptus, kuriuos aš pasistengiau pagaminti. Abu receptai labai vykę. Visiems rekomenduoju.

P.S.S.S. Jeigu yra daugiau tokių skaitytojų, kurie panašiais kiekias gaminate iš Vaikų ir Vanilės, prašau pasisakykite, ir aš Jus taip pat viešai paminėsiu. Man bus garbė Jus paminėti.





* * *

Mano vardas Ksenija ir esu šio blogo gerbėja. Man patinka bandyti vis naujus tortų ir pyragų receptus ir visa laimė, kad jų čia tikrai netrūksta. Atradau šį tinklaraštį atsitiktinai, tiesiog internete ieškodama mėlynių pyrago recepto.

Apskritai virtuve labiau susidomėjau prieš porą metų, kai šeimoje atsirado vaikų, gal kad tuomet padaugėjo laisvo laiko. Iš pradžių linkau prie pirmiausia sveikų ir pastaruoju metu išpopuliarėjusių žalių receptų (http://www.mynewroots.org/site/, http://www.greenkitchenstories.com/), vis bandžiau juos įdiegti mūsų namuose, bet turiu prisipažinti, kad taip ir nepavyko. Gal kad skoniai kitokie, tekstūros neįprastos... Šiaip ar taip, šitie receptai kažkaip savaime su laiku pradingo iš mano receptų knygos. Na, gal kada nors kitą kartą, kitame gyvenime. O kol kas gaminu labiau tradicišką maistą.

Daugiausiai gaminu šeimai, kartais kartu su draugais. Receptus dažniausiai randu internete, nors turiu ir porą receptų knygų (J. Oliver, Beatos, J. Vysockajos). Pastaruoju metu dažnai receptų ieškau šiame tinklapyje: http://www.yummly.com/. Po Vaikai ir vanilė surengto Geriausių receptų konkurso, atradau ir daug lietuviškų blogų.

Ar kasdien gaminu
šedevrus? Na ne, tikrai ne kasdien. Viskas dažniausiai priklauso nuo laiko. Jeigu jo yra, visai smagu pasigaminti ką nors ypatingesnio ar išbandyti ką nors naujo, jeigu visai nėra, reikia tenkintis paprastesniais variantais. Jei galėčiau, tortus pvz. kepčiau kasdien, bet gi reikia dar juos ir suvalgyti. Beje, kalbant apie desertus, mane vis stebina ir kartu žavi, kaip kažkas sugalvoja tuos receptus. Na kad ir toks dalykas, kaip baltymai: juos galima plakti tik truputį, iki standžių putų, su cukrumi arba be jo, kartu su tryniu ir be jo ir t.t. ir pan. Kaip apskritai iš niekur galima sugalvoti tokių dalykų?

Gaminant maistą man dar patinka, kad įdėjus realityviai nedaug pastangų ir po, galima sakyti, nedaug laiko iškart gauni rezultatą, kurį tuoj pat gali įvertinti. Gaunasi tokie maži kasdieniai projektėliai kurie labai pakelia nuotaiką, o plius pradžiugina ir kitus. Dar nebandžiusiems labai rekomenduoju, o jau pradėjusiems linkiu neblėstančios romantikos savo virtuvėje.

Su nuoširdžiausiais linkėjimais,

Ksenija





* * *

Ksenijos išbandyti Vaikų ir vanilės receptai:


Joninių pyragas – pirmasis mano šedevras iš Vaikai ir Vanilė, po kurio sekė kepinių maratonas su daug pavykusių ir nelabai bandymų. Iš tikrųjų tai ieškojau mėlynių pyrago recepto, štai taip atradau Aušros blogą. O šitas daržovių pyragas mane labiausiai suintrigavo rozmarino šakelėmis. Kepiau jį neštis į iškylą. (2012 06 27)

Mėlynių pyragas – mano susipažinimas su fraisage metodu - ak, tikras galvos skausmas. Na bet ko nepadarysi dėl pačių brangiausių šeimyniškių, ištroškusių to tikrojo mėlynių skonio. Žadėjau šį pyragą kepti dar kartą, bet dar nebuvo proga. (2012 09 01)

Vaikystės gimtadienio tortas – verta gaminti vien dėl apipavidalinimo, visus išvers iš kojų. Bet jau darbo irgi buvo sočiai... O mano virtuvė dar turbūt niekad neatrodė taip siaubingai. (2012 09 07)

Quiche Lorraine – vienas iš mano svajonių patiekalų. Na, bet kai vienas svečias pakomentavo, kad kiaušinienė buvo labai skani, tai nebesu tikra, ar pilno proto žmogui rekomenduočiau sugaišti tiek laiko, jeigu tai tik kiaušinienė.

Jautienos kepsnys – manasis blogo NUMERIS VIENAS, pats skaniausias, visus lūkesčius pranokęs ir didžiausią įspūdį palikęs receptas. Ir pati nežinau, kaip pavyko taip skaniai iškepti. (2013 01 01)

Bouchon kepyklos eklerai – eklerai man patinka nuo vaikystės. Šitame mano bandyme iki tobulybės dar labai toli, bet kažkur pradėti juk reikia. Svarbiausia, kad buvo valgomi.(2013 03 21)

Šokoladinė pavlova – malonus siurprizas! Nesitikėjau, kad bus taip skanu. Tikrai verta dėmesio ir gana nesudėtinga. (2013 03 21)

Braškių ir rabarbarų pyragas – atrodė jis tikrai gražiai, bet teko pavargti su tešla, o skonis kažkaip manęs neįtikino. (2013 09 15)

Cukinijų keksas – toks labai praktiškas receptas: gerai turėti įvairių variantų, kai cukinijų būna per kraštus. Visais kitais atvejais turbūt rinkčiausi kokį kitą pyragą. (2013 09 18)

Mėlynių pyragas su žaliųjų citrinų įdaru – matyt tai yra klasika: mėlynių ir citrusinių derinys. Mane suviliojo mėlynės. Tačiau dar kartą įsitikinau, kad citrina man kepiniuose nepatinka, nors tu ką.
(2013 09 21)

Ruth Reichl aviečių pyragas – dar vienas mano svajonių receptas. Žiūrint į jį, beveik girdžiu nostalgiškas akordeono melodijas iš ‘‘Amelija iš Monmartro‘‘, užuodžiu lengvą jūros brizą ir apsikritai, norisi patogiau įsitaisyti šezlonge Côte d'Azur pakrantėje ir skaniai pasnūduriuoti. Man šitas pyragas labai prancūziškas. Deja, jo sėkmingai įgyvendinti nepavyko, bet kai tik bus šviežių aviečių, tikrai bandysiu ir vėl. (2013 09 22)

Pyragas su rabarbarais ir Earl Grey arbata – dar vienas įrodymas, kaip Aušra, galima sakyti, iš nieko, iš paprastučio receptėlio sukuria estetinį šedevrą. Nuotraukose atrodė taip skanu, na taip skanu... O man šnipštas išėjo. (2013 09 26)

Šokoladinis keksas su Toblerone šokoladukais – o, čia tai keksas: ir šokoladinis, ir minkštas, ir ant stalo šventiškai atrodo. Na jokių priekaištų, tik kirsk i sveikatą. (2013 09 30)

Morenginis spanguolių pyragas – dar vienas gražuolis. Deja, paaiškėjo, kad mano receptoriai su spanguolėm, kaip ir su citrina nelabai draugauja. (2013 09 30)

Zebrinis keksas – keksai aišku yra puikus išradimas, viens du trys ir prašom prie stalo. O šitas dar ir puošnus. Ir jokių įmantrių ingredientų nereikia, reikiamus produktus lengvai rastum jei ne kiekvieno, tai tikrai didžiosios daugumos šaldytuvuose. (2013 09 30)

Šokoladinis medaus pyragas – šitas pyragas patiks visiems prisiekusiems šokolado gerbėjams. Ką čia ir bepridursi... Aš tikrai esu viena iš jų. (2013 11 17)

Šokoladinis pyragas su spanguolių ir maskarponės įdaru – būna pyragų kaip tyčia. Šis - vienas iš jų: kiek bebandyčiau, vis tiek neišeina. Et, tiek jau to. Braukiu jį iš savo sąrašo. (2013 11 17)

Aunt Sassy tortas – ir tortų epochos atidarymas. Kantrybės išbandymas čia buvo ne tik man, bet ir mano vyrui. Ir viskas dėl to kremo: jis ir prisvilo, ir paskui nesustingo, dėl to vėliau nesitepė... Štai, pasirodo, kaip kartais nutinka. Gal reiktų pakartoti, gal tada man atsiskleistų visi torto privalumai. Šįkart jis man pasirodė tokios tankios konsistencijos, kaip meduoliai kad būna, o šių aš nelabai valgau, bet čia gi tortas... O kremas, kita vertus, kai jau pavyksta, tai labai skanus yra. Trumpai tariant, dėl šito torto nesu galutinai apsisprendusi. (2013 12 02)

Šokoladinis tortas su pekano riešutais, kokoso drožlėmis, romu ir karamele (German Chocolate Cake) – tortas sunkiasvoris. Visko labai daug: ir šokoladas, ir riešutai, ir kokosas. Dėl ingredientų įvairovės tikėjausi skonių sprogimo, bet, mano akimis žiūrint, nurungtų jį ir kuklesnis Velnio maistas. Arba ir Šokoladinis tortas su čiobreliais. (2013 12 10)

Šokoladinis tortas su čiobreliais – ragaudama šį tortą, tikrąja to žodžio prasme apsalau. Tiksliai net negaliu pasakyti kodėl, nes ir mano mėgstamų čiobrelių nesijautė, bet tortas man labai patiko. Tikrai. Super. Nuostabu. Fantastiška. (2013 12 16)

Šokoladinis tortas “Velnio Maistas” – kaip ir Šokoladinis medaus tortas, tai – šokoladinukų svajonė. O papuošimai prilygsta Vaikystės gimtadienio tortui - dešimta balų. Ir svarbiausia, kad tai vienas paprasčiausių tortų visame bloge! (2014 01 08)

Mėlynių ir imbiero tortas – šis tortas man buvo iš tų, kurie gražiai vitrinoje arba ant kitų stalo atrodo, bet pačios šaldytuve savo vietos neranda. Gal čia vis tos uogos, kurias bandau prisipratinti, tik nelabai pavyksta. Neišgelbėjo jo net dekoracijos su mėlynėm, jos toli gražu neprilygo gražiosioms iliustracijoms bloge. (2014 01 24)

Šokoladinis tortas su pipirmėte – labai tikėjausi pajausti tą šokolado ir pipirmėtės derinį, tačiau dėl kažkokių priežasčių pipirmėtės man visai nesijautė, gaila. O šiaip tortas labai tortiškas ir atrodė, kad valgom valgom, niekaip nesuvalgom. Na, jei reiktų didelio torto su šokoladu, bet ne perdaug šokoladinio, šitas tikrai tiktų. (2014 02 02)

Šokoladinis tortas su vyšniomis ir mascarpone (Black Forest Cake) – kaip nekeista, uogos čia man nepakišo kojos. Viskas pavyko stebuklingai gerai. O labiausiai mane sužavėjo kremo lengvumas, gavosi visiškai neapsunkinantis, prie žemės netraukiantis tortas. Taip pat nustebino, kad iš gana nedidelio uogų ir biskvitų kiekio vis tiek išėjo tikrai nemažas tortas. (2014 03 04)



* * * 

Ksenijos rekomenduojami patiekalai: 

Orkaitėje keptos tilapijų filė su kalendromis ir imbieru

Trupiniuotis
 


 
































Keptos tilapijos su imbieru ir kalendromis
Pagal receptą iš yumly.com

1 kg tilapijų filė ( 4-6 filė)
1-2 jalapeno paprikos, pepjautos pusiau, išimtos sėklos
4 skiltelės česnako
2 šaukštai tarkuotos imbiero šaknies (maždaug 5 cm ilgio šaknies gabalėlis, nuskustas)
4 šaukštai sojų padažo
1/3 stiklinės balto vyno, arba žuvies, arba vištienos sultinio
2 šaukšteliai sezamo aliejaus
2/3 stiklinės šviežių kalendros lapelių, stambiai sukapotų
Svogūnų laiškai ir šviežių kalendrų šakelės, užbarstymui

Orkaitę įkaitinti iki 245oC. Žuvį nusausinti, iš abiejų pusių pabarstyti druska ir pipirais. Dėti į gilų stiklinį arba keraminį kepimo indą.

Į virtuvinį kombainą arba į elektrinį maišiklį sudėti paprikas, česnaką, imbierą, sojų padažą, vyną arba sultinį ir kalendros lapelius. Malti, kol padažas taps vientisas. Padažą supilti ant žuvies, rankomis lengvai įtrinti į žuvį.

Kepti 8-10 minučių, kol žuvis taps matinė. Traukti iš orkaitės. Žuvį perkelti į lekštę, apšlakstyti padažu iš keptuvo. Užbarstyti smulkintų svogūnų laiškų ir šviežių kalendrų šakelių. Tiekti tuojau pat.



Trupiniuotis

200 g sviesto
2 kiaušiniai
100 ml grietinės
½ šaukštelio sodos
1 šaukštas cukraus
Žiupsnelis druskos
2 ½ stiklinės miltų
1 indelis saldinto kondensuoto pieno

Nuo kondensuoto pieno skardinės nulupti popierinę etiketę. Skardinę dėti į puodą, pripilti vandens, kad pilnai apsemtų. Virti 2 valandas ant vidutinio karštumo ugnies, vis pripilant daugiau vandens, kad skardinė visą laiką būtų apsemta. Po dviejų valandų puodą nukelti nuo ugnies. Skardinę palikti vandenyje kol atvės*.

Orkaitę įkaitinti iki 160oC. Dvi kepimo skardas ištiesti sviestiniu popieriumi. 20 cm skersmens apvalią kepimo formą nusiimančiais kraštais ištiesti maistine plėvele, dugną ir kraštus.

Sviestą su cukrumi išsukti iki vientisos masės. Įmušti kiaušinį. Į grietinę įmaišyti sodą ir viską sudėti į sviesto-kiaušinių masę. Išmaišyti. Suberti persijotus miltus, druską ir suminkyti į vientisą tešlą. Padalinti į tris dalis, kiekvieną dalį įsukti į maistinę plėvelę ir dėti 2-3 valandoms į šaldytuvą , arba 45 minutėms į šaldiklį, kol tešla sustings tiek, kad ją bus galima tarkuoti. Sustingusią tešlą sutarkuoti burokine tarka. Trupinius berti į paruoštas kepimo skardas. Trupinius paskleisti plonu sluoksniu; kepti, retkarčiais pamaišant, kol įgaus auksinę spalvą, maždaug 20 minučių. Iškeptus trupinius traukti iš orkaitės, palikti, kad šiet tiek atvėstų ir suberti į didoką dubenį. 

Atidaryti virto kondensuoto pieno skardinę ir visą jos turinį supilti ant trupinių. Viską gerai išmaišyti, kad visi trupiniai būtų padengti kondensuotu pienu**. Masę suberti į paruoštą formą nusiimančiais kraštais, išlyginti viršų ir dėti kelioms valandoms į šaldytuvą, kad sustingtų.

Kai pyragas sustings, nuimti formos kraštus, nulupti plėvelę. Pyragą perkelti ant lėkštės ar padėklo ir nešti į stalą.



* A
š kondensuoto pieno neviriau, o naudojau 400g  (1 skardinė + 2 šaukštai) Nestle Dulce De Leche.

** į pyragą galima įmaišyti riešutų, džiovintų vaisių, razinų ir kokosų drožlių. Šį kartą aš dėjau graikiškų riešutų, kokosų drožlių ir džiovintų ananasų.







Baked Tilapia with Ginger and Cilantro
Recipe from yumly.com


4-6 tilapia fillets (about 2 pounds)
1-2 jalapeno peppers, seeded and chopped
4 garlic cloves
2 tablespoons grated ginger (from about a 2-inch piece, peeled)
4 tablespoons soy sauce
1/3 cup white wine or fish stock or chicken broth
2 teaspoons sesame oil
2/3 cup chopped cilantro
Chopped green onions for garnish
Extra cilantro for garnish

Preheat oven to 475o degrees F. Pat tilapia fillets dry and season lightly with salt and pepper on both sides. Place fish in a glass or ceramic baking dish.

Place jalapenos, garlic, ginger, soy sauce, wine or stock, sesame oil and cilantro in a blender or food processor. Pulse or process until blended. Pour sauce over fish, rub it lightly into fish. Bake for 8-10 minutes until the fish flakes easily and is cooked through. Using a spatula, scoop the fish out of the pan and place on a plate or platter. Drizzle with some of the sauce over the top, sprinkle with chopped green onions and cilantro springs, and serve immediately.



Crumb Cake

200 g butter
2 egg
100 ml sour cream
½ teaspoon baking soda
1 tablespoon sugar
Pinch of salt
2 ½ cups flour
1 can sweetened condensed milk

Peel off the label from the condensed milk can. Place the can in a medium size pot, cover with water, that the water reaches at least 1 inch above the can. Cook on medium heat for 2 hours. Refill with water when necessary, making sure that can always stays submerged in water. After 2 hours remove pot from heat. Leave the can in the water until it cools*.

Preheat oven to 325oF. Line two baking sheets with parchment. Line 8-inch springform pan with plastic wrap, bottom and sides.

Beat butter and sugar until smooth. Add egg. In a small bowl mix sour cream and baking soda; add to the batter and mix. Sift flour dirently into the bowl with batter, mix and kneed until the dough forms. Split the dough into 3 pieces of equal size, wrap in plastic wrap and place it refrigerator for 2-3 hours, or in a freezer fro at least 40 minutes, until the dough becomes firm enough that it can be grated. Grate the dough into crumbs using a large-hole box grater, diretly onto prepared baking sheets. Spread the crumbs in a thin layer. Bake, stirring occasionally, until ligtly golden, approximately 20 minutes. Remove from the oven. Let crumbs cool on the baking sheet; once cooled, transfer crumbs into a large bowl.

Open the can cooked condensed milk. Add all of its contents to the bowl with crumbs, mix well**. Transfer the mixture into prepared springform pan, press it into the pan, even the top. Place in a refrigerator for a few hours or overnight. When ready to serve, remove the sides of the springform pan, peel off the plastic wrap. Transfer cake onto a plate or a platter and serve.




* I skipped this step alltogether an used 400 g (1 can + 2 tablespoons) of Nestle's Dulce De Leche.


** can also add chopped nuts, raisins, coconut flakes or dry fruit. I’ve added chopped walnuts, coconut flakes and dried pineapple bits.
 












15 kovo, 2014

Kam reikia blogerio?






Lietuviškai apie maistą rašančių blogerių ratelyje dažnai užeina kalbos apie viešus pasirodymus už blogo ribų: publikacijas žurnaluose, kituose tinklapiuose, visokiausiuose portaluose, receptų svetainėse, reklaminiuose stenduose ir panašiai. Vaikai ir vanilė jau įpusėjo trečiuosius savo gyvavimo metus, todėl ir aš kelis kartus esu susilaukusi dėmesio ir siūlymų bei prašymų bendradarbiauti; porą kartų esu pasisiūliusi pati. Prašymai ir siūlymai pas mane neplūsta srautais; tik retkarčiais, ir tik vienas kitas, bet iš tų negausių galimybių, o taip pat pasiklausiusi kitų blogerių pasakojimų, aš susidariau pakankamai gerą vaizdą apie tai, kam reikia maisto blogerio; ne to paties geriausio, visiems žinomo ir labai visų mylimo, bet to vidutiniško, eilinio maisto blogerio – kam jis gali būti įdomus ar reikalingas?

Visus man tekusius pasiūlymus ir bendradarbiavimus aš galėčiau suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:

1) Džiaugsmas vienas. Bendradarbiavimas atneša kalnus pasitenkinimo (bent jau man); tenka padirbėti daugiau, nei įprastai, bet rezultatas atperka visas pastangas. Tokio teigiamo bendradarbiavimo pavyzdžiai:

· Maisto tinklaraštininkų žurnalas “Debesys”

· Kulinarinis žurnalas “Virtuvė”

· Knyga “Gyventi skanu”.

Aš džiaugiausi galėdama prisidėti prie šių puikių leidinių. Jaučiausi ne visai verta ar tinkanti, vis bijojau, kad receptai bus nuobodūs, arba nuotraukos netiks. Tokie bendradarbiavimai skatino pasitempti. Įrašų kūrimas visada būdavo bendras procesas; tardavomės dėl receptų ir dėl tekstų, dėl išdėstymo maketuose, dėl spalvų, dėl šriftų. Galutinis rezultatas visada pranokdavo mano lūkesčius. Viskas atrodydavo daug gražiau ir stilingiau, negu aš pati kada nors padaryčiau ar sugalvočiau. Darbas “Debesyse” buvo daugiausiai pastangų reikalaujantis užsiėmimas, bet man nebuvo gaila nei laiko, nei energijos. “Virtuvė”, padėkodama už straipsnį, man atsiuntė kelias žurnalo su mano straipsniu kopijas ir dar šešių mėnesių prenumeratą. “Gyventi skanu” man atsiuntė kelias papildomas knygas, nes matyt žinojo, kad jas nusipirkti man nebus lengva. Net prašinėti nereikėjo.

2) Tuščių vietų kamšymas. Iš pradžių atrodo, kad viskas lyg ir tvarkoje: ateina pasiūlymas publikuotis šian bei ten; redaktorius (arba redaktoriaus patikėtinis) jau yra tiksliai nusižiūrėjęs blogo įrašą, kurį norėtų publikuoti savo tinklapyje/žurnale; tada jis/ji parašo blogeriui gražų laišką ir prašo leidimo viską perkopijuoti; dar paprašo didesnio formato nuotraukų, kad žurnale viskas gražiau atrodytų. Kai viskas persiunčiama, redaktorius dažnai patingi net padėkoti; niekada net neužsimenama apie maketo peržiūrą prieš publikaciją, arba apie galimą žurnalo kopijos atsiuntimą po publikacijos. Medžiaga gauta, tuščios vietos užkamšytos, taigi darbas baigtas; tiek juos ir tematė.

Iš šiai kategorijai priskirtinų atvejų man labiausi įsiminė du epizodiniai bendradarbiavimai; vienas - su portalu “Vaiko kambarys”, o kitas – su žurnalu “Tavo vaikas”

  • Vaiko kambario redaktorė (o gal redaktorės pavaduotoja, jos vardas, jei teisingai pamenu, buvo Indrė) man parašė labai saldų laišką apie tai, kaip ji myli mano blogą, kaip uoliai viską skaito ir kaip viskuo ten žavisi. Laiško gale redaktorė lyg tarp kitko užklausė, ar aš pati turiu vaikų (mat jų žurnalas apie vaikus, skirtas mamytėms ir tėveliams, tai visai logiška yra paklausti, ar aš turiu vaikų). Aš po to jos klausimo susimąsčiau – kurią vietą mano bloge ta redaktorė taip uoliai skaito, kad iki šiolei taip ir nesužinojo, ar aš turiu vaikų. Matyt skaitymas apsiribodavo paraštėmis, nes jeigu iš tiesų, kaip rašė, būtų skaičiusi blogą, tai klausimai apie vaikų turėjimą nekiltų.
Vaiko kambariui aš tada parašiau straipsnį, jį portalas apkaišė labai dailiomis nuotraukomis, nukopijuotomis iš kitų blogų. Kai aš redaktorės užklausiau, ar tų nuotraukų autoriai bent yra informuoti apie tai, kad jų nuotraukos ten sudėtos, redaktorė nugrimzdo į mirtiną tylą ir iš ten nebeišniro.

  • Tavo Vaikas pirmą kartą man parašė pernai pavasarį; paprašė pagaminti ir nufotografuoti kažką velykiško, vaikiško ir saldaus. Aš tada jiems prikepiau kiškių, nusiunčiau nuotraukas, redakcija į tai net nesureagavo. Nei mur-mur. Po kelių savaičių tylos aš pati jiems pradėjau barškinti į duris ir klausinėti, ar geri tie kiškiai, gal kas negerai. Redakcija burbtelėjo tik tiek, kad jiems tų kiškių nebereikia; jie nusprendė velykinį žurnalo numerį daryti be maisto. Tiek tos bėdos – aš kiškių nuotraukas sudėjau į savo blogą, sausainius mano vaikai sukirto; jokio nuostolio.
Prieš porą savaičių vėl gavau saldų laiškelį iš Tavo Vaiko redakcijos. Man parašė Eglė; gyrė, kaip viskas mano bloge fantastiška ir dieviška, kokia ji uoli sekėja ir fanė, ir kaip ji norėtų šį bei tą iš mano blogo į savo žurnalą perpompuoti. Eglė jau išsirinko vieną įrašą, kurį norėtų nusikopijuoti, ir man į facebook’ą jau siunčia nuorodą. Atsidarau nuorodą – ten velykinis įrašas, kurį pernai paruošiau žurnalui “Debesys”. Aš Eglei rašau, kad gal ji nepastebėjo, jog tas metų senumo įrašas jau buvo publikuotas kitame žurnale. Ar Tavo Vaikas norės dubliuotis? Eglė rašo: “ok, labai skirtingi zurnalai ir erdves nieko tokio, nes tie zuikiai nerealus :))”. Kokie zuikiai? Tame įraše, kurio ji prašo, nėra jokių zuikių. Pasirodo, Eglė susipainiojo – ji nori ne Velykų stalo, o zuikių sausainių nuotraukų. Tų pačių zuikių, kurių ji pernai nenorėjo. Dabar Eglė zuikių nori, bet prieš man parašydama nepasivargino perskaityti prie tų zuikių parašytą tekstą. Nes jeigu būtu perskaičiusi, tai žinotų, kad ten aš nedviprasmiškai pasisakiau apie jų žurnalą. Štai jums ir uoli blogo sekėja bei ištikima fanė. Aš Eglei zuikių nuotraukų antrą kartą jau nebesiunčiau. Patariau jų paieškoti savo kompiuteryje – tikriausiai guli kažkur giliai užsimetę. Dar paprašiau, kad Tavo Vaikas mano blogą išbrauktų iš skylių kamšymui skirto sąrašo ir daugiau į mane panašiais klausimais nebesikreiptų.


3) Akiplėšos ir vagys. Į šią kategoriją sukrenta visi tie atvejai, kai blogeriai visai netyčia savo nuotraukas arba ištisus įrašus su receptais randa kituose tinklapiuose, arba juos pamato Maksimos reklaminiuose stenduose, arba Lietuvos Ryte, arba kur kitur. Nuotraukos ir įrašai būna tiesiog nukopijuojami, neatsiklausus, nepaprašius ir nepadėkojus. Tokius tipus prirėmus prie sienos, vogtas turinys geriausiu atveju būna pašalinamas, bet dažniausiai blogeris prieš tai būna nemenkai apdergiamas, atseit ieško to, ko nepametęs; internetas – vieša vieta, kas ką nori, tą daro. Aš pati su tokiais akiplėšiško vagimo atvejais nesusidūriau, todėl konkrečių pavyzdžių neturiu, bet apie visokius vaginėjimus esu pakankamai prisiklausiusi iš kitų blogerių. Visų tų išminčių, kurie mano, kad galima paprasčiausiai paimti ir nukniaukti patikusį daiktą, aš nekenčiu visa širdimi. Manau, kad toks akiplėšiškas vaginėjimas yra niekingas ir šlykštus.

Susumuojant darosi aišku, kad blogerių daug kam reikia; žurnalams ir portalams, knygų ir reklaminių lankstinukų leidėjams. Daug kas nori mūsų nuotraukų ir receptų; retkarčiais dar paprašo ir kažką parašyti. Aš iki šiol pakankamai dosniai dalinau ir receptus, ir nuotraukas; daugmaž visiems, kas paprašydavo. Galvojau – negi gaila; juk tai abibusė nauda. Žurnalas publikuoja straipsnį ir tuo pačiu pareklamuoja mano blogą, man parūpina daugiau skaitytojų. Bet ilgiau pamąsčiusi, o taip pat pasiklausiusi kitų blogerių nuomonių apie panašius atvejus, aš supratau, kad dažnai iš tokio taip vadinamo abipusio bendradarbiavimo niekam nėra jokios naudos, nes dauguma tokių bendradarbiavimų yra gryniausias falšas. Tie, kurie prašo mano nuotraukų ar receptų, mano blogo dažniausiai nėra skaitę ir jo niekada neskaitys. Jie man parašė, nes google paieška jiems išmetė nuorodą į Vaikus ir vanilę. Jie atsivertė tinklapį, akimis permetė nuotraukas, pagalvojo, kad tiks, susirado mano kontaktus ir parašė falšo pilną laiškelį. Tokiems portalams ir žurnalams nesvarbu, ar juos pačius kas nors skaitys; antraip į savo puslapius jie nekištų kažkokių senų, iš kitur perspausdintų įrašų, prieš tai juos apkaišę pusėtinomis nuotraukomis, ir tokio makalo savo leidinyje nepublikuotų.

Na o ko iš tokių bendradarbiavimų tikisi blogeris? Aš nemanau, kad už savo įrašus blogeriai nori dosnių honorarų ar kitokio daiktinio atlygio. Vargu ar yra tokių, kurie naiviai tikisi vieną gražią dieną iš savo blogo susikrauti turtus. Bet aš tikrai žinau, kad visi iki vieno internete rašantys tinklaraštininkai nori, kad juos skaitytų. Aš noriu, kad mano blogą skaitytų. Aš noriu fanų, ištikimų sekėjų, kurie žino, kiek aš turiu vaikų, kokie jų vardai, ir kuo jie užsiima. Aš noriu bendrauti su tais žurnalų redaktoriais, kurie, prieš prašydami leidimo nukopijuoti mano nuotrauką, bent jau nepatingi perskaityti tai, ką prie tos nuotraukos aš parašiau.

Ačiū, kad skaitėte.

Aušra


P.S. Kadangi užėjo kalba apie Velykas ir vaikus, tai įdedu velykinį, vaikišką ir saldų receptą. Šie keksiukai bus labai citrininiai. Aš daug citrinos žievelės įtarkavau į tešlą, o įdaras tai išvis - vienos citrinos. Mes citrininius kepinius mėgstam, tai mums labai patiko. Bet citrinų šiame recepte galite drąsiai sumažinti. Galima daryti keksiukus be įdaro; arba vietoje citrinos žievelės į tešlą galima dėti vanilės esenciją; vaniliniai keksiukai su braškių kremu bus labai skanu.





































Citrininiai keksiukai su citrininiu įdaru ir braškiniu kremu

Pagal receptus iš šių šaltinių:
Thomas Keller | Ad Hock At Home
Good Thymes and Good Food
Vintage Trinkets


Keksiukai:
3 stiklinės* miltų
2 šaukšteliai kepimo miltelių
½ šaukštelio valgomosios sodos
170 g sviesto, kambario temperatūros
2 ¾ stiklinės cukraus
1 šaukštelis citrinų esencijos
2 šaukšteliai tarkuotos citrinų žievelės
1 ¼ stiklinės pieno arba pasukų
6 kiaušinių tryniai

*1 stiklinė = 236 ml

Orkaitę įkaitinti iki 175oC. Keksiukų formeles iškloti popierėliais.

Kartu persijoti miltus, kepimo miltelius, sodą ir druską.

Į mikserio dubenį suberti cukrų ir tarkuotą citrinų žievelę, pertrinti prištais, kol gerai išsimaišys. Į cukrų sudėti sviestą, išmaišyti ir sukti kol masė taps puri, maždaug 5 minutes. Įmaišyti citrinų esenciją. Per tris kartus suberti miltų mišinį, pakaitomis su pienu (arba pasukomis): miltai-pienas-miltai-pienas-miltai.

Į švarų dubenį sudėti kiaušinių baltymus. Plakti mikseriu, kol išputos. Padidinti mikserio greitį. Nenustojant plakti, į baltymus pamažu berti likusį cukrų (1 ¼ stiklinės) ir plaktiiki standžių putų.

Į tešlą įmaišyti trečdalį baltymų masės, paskui sukrėsti likusius baltymus ir atsargiai išmaišyti, kol neliks baltymų ruožų. Tešlą sukrėsti į paruoštas formeles, pripildant maždaug ¾ formelių tūrio, Kepti 18 – 20 minučių, kol medinis krapštukas, įbestas į keksiuko vidurį, liks sausas. Traukti iš orkaitės. Dėti ant grotelių ir palikti, kad pilnai atvėstų.


Įdaras:

1/2 stiklinės citrinų sulčių
100 g sviesto
115 g cukraus
1 kiaušinis
3 kiaušinių tryniai

Vidutinio dydžio puodelyje ant vidutinio karštumo ugnies kaitinti citrinų sultis ir sviestą, kol sviestas ištirps. Dubenėlyje išplakti kiaušinius, kiaušinių trynius ir cukrų. Į kiaušinių masę, pastoviai plakant, plona srovele pilti karštą ctirinų sulčių-sviesto mišinį. Viską perpilti atgal į tą patį puodą, kuriame buvo kaitinamos sultys. Kaitinti ant vidutinio karštumo ugnies, pastoviai plakant, kol masė sutirštės. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad atvėstų.


Kremas:
¼ stiklinės braškių tyrės, šviežios arba šaldytos
115 g sviesto, kambario temperatūros
230 g grietinėlės sūrio, kambario temperatūros
1 šaukštas vanilės esencijos
Žiupsnelis druskos
3 4 stiklinės cukraus pudros

Mikseriu išsukti sviestą ir sūrį iki purumo, maždaug 3 – 4 minutes. Sudėti vanilę, druską ir braškių tyrę. Išmaišyti. Po 1 stiklinę dėti cukraus pudrą, kol kremas taps norimo tirštumo.



Keksiukų formavimas:
Keksiuko viršuje mažu aštriu peiliu išpjauti nedidelę duobutę, ją užpildyti 1 šaukšteliu įdaro; kremą sukrėsti į konditerinį maišelį su antgaliu. Kremą dekoratyviai išspausti ant keksiukų viršaus. Dekoruoti pabarstukais arba popieriniais keksiukų papuošimais.





Lemon Cupcakes 
with Lemon Curd Filling and 
Strawberry Cream Cheese Frosting

Adapted from these sources:
Thomas Keller | Ad Hock At Home
Good Thymes and Good Food
Vintage Trinkets


Cupcakes: 3 cups flour
2 teaspoons baking powder
½ teaspoon salt
12 tablespoons butter, at room temperature
2 3/4 cups sugar
1 teaspoon lemon extract
2 teaspoons lemon zest
1 1/4 cups milk or buttermilk
6 egg whites, at room temperature

Preheat oven to 350 degrees. Line muffin tins with paper liners.

Sift together flour, baking powder and salt into a bowl.

In the bowl of a stand mixer fitted add 1 ½ cups sugar and lemon zest. Rub together with your fingers until sugar is fragrant. Add butter and beat at medium speed to combine. Increase speed to medium-high and beat, scraping down the sides as necessary, until the mixture is pale and thick, about 5 minutes. Beat in lemon extract, then add the dry ingredients in 3 additions, alternating with the milk (or buttermilk) in 2 additions.


Put the egg whites in the clean mixer bowl and whisk on medium speed until the whites begin to foam. Increase the speed to medium-high and slowly add the remaining 1 ¼ cups sugar, then beat on high until the meringue is thick and glossy and holds stiff peaks. Fold one-third of the whites into the batter to lighten it, then fold in the remaining whites.

Scoop out the batter into prepared muffin tins. Bake for 18 – 20 minutes, or until a toothpick inserted in the center of a cupcake comes out clean. Remove the cupcakes from the oven and let cool to room temperature on a cooling rack.


Lemon curd
1/2 cup lemon juice
100 g butter
115 g sugar
1 egg
3 egg yolks

Heat lemon juice and butter in a small saucepan on medium heat until butter has melted. In a small bowl, whisk together sugar, egg and yolks. Pour lemon juice butter mixture gradually into the sugar and eggs mixture. Pour everything back into the saucepan and cook, whisking continuously until mixture becomes thick and glossy. Set aside to cool.

Frosting:
¼ cup strawberry puree, fresh or frozen
4 ounces butter, at room temperature
8 ounces cream cheese, at room temperature
1 tablespoon vanilla extract
Pinch of salt
3 to 4 cups powdered sugar

In the bowl of an electric mixer fitted with the paddle attachment, cream butter and cream cheese until light and fluffy, 3-4 minutes. Add in vanilla and salt and mix. Stir in strawberry puree and beat until combined. Begin adding powdered sugar, 1 cup at a time, until mixture reaches desired consistency. If necessary, chill buttercream before frosting cupcakes.


Assembling:
Cut a small hole in the top of each cupcake; fill the hole with 1 tablespoon of lemon curd.
Pipe a swirl of frosting on the top of each cupcake. Decorate with sprinkles or cupcake toppers.