Rodomi pranešimai su žymėmis paprikos. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis paprikos. Rodyti visus pranešimus

05 rugsėjo, 2013

Mokslo metų pradžia: sumuštinių sezonas




Naujųjų mokslo metų akademinis kalendorius jau atspausdintas ir magnetukais pritvirtintas prie šaldytuvo. Kuprinės išskalbtos ir išdžiovintos. Pietų krepšeliai paruošti naudojimui. Vakar mokykloje buvo atvirų durų diena. Mano mokiniams dar liko kelios dienos vasaros atsotogų. Dar nusimato savaitgalio kelionė. Bet kitą savaitę Jonas ir Julius kulniuos į mokyklą. Mūsų namuose prasidės sumuštinių sezonas.

Tokį didelį sumuštinį iš viso kepaliuko aš dažnai pagaminu iš vakaro. Pernakt pastovėjęs jis daug geriau pjaustosi ir būna daug kvapnesnis. Jokio recepto čia nėra: dedama tai, kas patinka: šviežios ar keptos daržovės, sūris, kumpis arba dešra, dar gal koks žalumynas. Aš niekada nededu šviežių pomidorų ir agurkų, nes nuo jų sumuštinis per daug sudrėktų, o ir pernakt šaldytuve pastovėjusių pomidorų ir agurkų skonis – ne kažin kas. Užtai orkaitėje arba ant grotelių keptos daržovės, pamarinuotos su alyvuogių aliejumi ir su šlakeliu acto arba citrinų sulčių čia tinka nepakeičiamai. Labai skanu yra kepti baklažanai arba cukinijos. Na ir žinoma – paprikos.








Duoną dažniausiai renkuosi ciabatta, nes ji lengva, minkšta ir akyta, o tuo pačiu turi ploną, bet standžią plutelę, todėl visas kepaliukas yra stabilus ir tvirtas, o iš jo padarytas sumuštinis gerai išlaiko formą, neišyra ir neišsklinda į visas puses. Tiks ir kitokia duona: focaccia arba storesnis bagetas, arba kažkas į tai panašaus.




Aš ant abiejų duonos puselių visada užtepu ploną sluoksnį sviesto. Sviestas čia dedamas tam, kad duonos minkštimas nuo drėgmės netaptų šlapias kaip kempinė ir nepradėtų tyžti. Nėra nieko blogesnio už patižusį sumuštinį. Ant sviesto dar galima užbarstyti prieskonių, arba tiesiog galima naudoti kokį paskanintą sviestą: su žolelėmis, su skrudintais česnakais, su džiovintais pomidorais, ir t.t., ir t. pan.

Toliau eina sūris. Mozzarella, provolone, arba geras cheddar; aš dar labai mėgstu sumuštinius su fontina, arba gouda, arba Jarlsberg; ne itin ilgai brandintas brie čia irgi baisiai tinka.




Ant sūrio - keptos marinuotos paprikos; arba kepti baklažanai; arba cukinijos; daržovių pamarinavimas bent kelias valandas daro stebuklus. Patikėkit.




Toliau eina soppressata, arba vytintas kumpis, arba kokia kita gardi sumuštiniams tinkanti mėsytė. Reikia nepamiršti ir žalumynų.






Viskas suvožiama, lengvai paspaudžiama,





suvyniojama į maistinę plėvelę ir dedama į šaldytuvą.





Po kelių valandų raikoma





ir serviruojama,




arba sukama į sviestinį popierių ir pakuojama į sandariai užsidarantį indelį mokykliniams pietums.




Visiems linkiu sėkmingų naujųjų mokslo metų!

Aušra

19 birželio, 2013

Marinuotas šamas


Mano namuose prieš kokius porą mėnesių buvo įvesta nauja tvarka: du kartus per savaitę, antradieniais ir šeštadieniais mano vyras Shawn gamina šeimai vakarienę. Tai nereiškia, kad parėjus antradienį iš darbo atidaromas šaldytuvas ir pradedama ieškoti, ką iš ten galima ištraukti ir padėti šeimai ant stalo. Ne. Pagaminti vakarienę reiškia tai, jog 1) reikia iš anksto turėti planą, ką reikės gaminti; 2) pasirūpinti reikiamais produktais, dažniausiai tenka nukeliauti į parduotuvę; 3) pagaminti reikia tiek, kad užtektų rytdienos pietums; 4) po vakarienės reikia nukraustyti stalą, sudėti lauknešėlius; 5) jeigu lieka laiko ir yra ūpo, galima netgi paruošti greitą desertą, bet tai jau nebūtina.


Kasdieninis vakarienės ruošimas, mano manymu, yra gana sunkus darbas. Tam, kad ant stalo kiekvieną mielą vakarą būtų padedamas pilnavertis ir skaniai paruoštas maistas penkiems žmonėms, tenka visai nemenkai paplušėti: reikia daug ką iš anksto suplanuoti, kai ką pasiruošti iš vakaro, visada tenka dirbti skubant, nes, parėjus iš darbo, vakarienės paruošimui lieka ne daugiau negu viena valanda; kartais dar mažiau. Vienu žodžiu, nesvarbu, kiek aš mėgčiau gaminti, kasdieninis vakarienės ruošimas man visada generuoja nemenką kiekį streso ir mane pakankamai nualina. Aš jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad vieną dieną man truks kantrybė, ir aš užbaigsiu šitą šeimos matinimo lažą, pripirksiu pilną šaldiklį šaldytų picų, o pati išvažiuosiu į pajūrį atostogauti. Taip tikrai nenutiks. Man yra nesvietiškai svarbu, kad mano šeimoje kasdien visi būtų gerai ir skaniai pamaitinti. Todėl pusryčių, pietų ir vakarienių gaminimas kaip vyko, taip vyks, nesvarbu, ar tai vargina, ar ne. Bet prieš porą mėnesių man kilo mintis, kad būtų labai šaunu, jeigu šitas vakarienių gamintojo pareigas kas nors bent retkarčiais iš manęs perimtų. Perimtų viską, nuo pradžios iki galo, t.y. ne tik supjaustytų svogūnus ar išdėliotų lėkštes ir įrankius, bet suplanuotų, supirktų, supjaustytų ir paruoštų vakarienę, kol aš užsiimčiau kažkuo kitu, toli nuo virtuvės.

Taigi, antradieniais ir šeštadieniais aš virtuvėje nesirodau. Nebent įlendu į šaldytuvą įsipilti šaltos kavos, arba stagiai susimaišau mojito. Bet šiaip tai stengiuosi laikytis kuo toliau, kad kas pusantros minutės nebūtų klausinėjami visokie klausimai apie tai, kas kur yra padėta, kiek ką reikia virti ir panašiai. “You are on your own, honey; just you and your dinner.”

Kol kas šita nauja tvarka veikia kaip pasakoje; neskaičiuojant tų poros kartų, kai antradienio vakarą aš parėjusi namo radau savo sutuoktinį tradiciškai įsikūrusį priešais televizorių, koja ant kojos, alaus butelis rankoje, ekrane dailios aštuniolikmetės bando laimę svajonių laidoje “VOICE”, o virtuvė tuščia ir idealiai tvarkinga; jokio vakarienės ruošimo šurmulio – nei ženklo. Taip nutiko, nes sutuoktinis netyčia pamiršo, jog tai “jo diena” ruošti vakarienę.Neskaičiuojant tų poros kartų, visais kitais antradieniais ir šeštadieniais Shawn mums paruošia kažką skanaus ir sveiko; paruošia daug ir greitai; ir dažniausiai dar sukomplektuoja dailų desertą; aš manau, kad šitą palaimingų antradienių ir šeštadienių madą mums reikėjo įsivesti mažiausiai prieš kokį 10 metų.

Bet kartais įvyksta ir liapsusų. Pavyzdžiui, vakar vakare, Shawn paruošė orkaitėje keptą šamą, su svogūnėliais ir su aštriu Sriracha padažu; prie žuvies staigiai garuose išvirė žalių žirnelių, išvirė mažų bulvyčių, jas užpylė sviestu ir užbarstė rupia druska. Buvo greita, sveika ir labai skanu. Bėda ta, kad aš, visada gyvenimą esu susiplanavus trims dienoms į priekį, ir lygiai tokį patį šamą, su garuose virtais žirneliais, ir su mažomis bulvytėmis, buvau nutarusi gaminti trečiadienį; todėl šaldytuve jau gulėjo nemenkas trijų svarų paketas su šamų filė, spintelėje gulėjo maišelis nedidukių bulvyčių, o galvoje aš jau kūriau planus, kaip aš visą tai dailiai apibarstysiu bendradarbės atneštais ir iš jos sodo nuskintais šviežiais krapais. Antradienį sėdėdama prie stalo aš niekam nieko nesakiau apie šaldytuve savo eilės laukiančią antrą šamo porciją. Įvertinant tai, kad mes tą patį patiekalą valgom mažiausiai du kartus (vakarienei ir rytdienos pietums), aš pagalvojau, kad keturios serijos taip pat pagaminto šamo su tais pačiais žirneliais ir tomis pačiomis bulvytėmis mano vaikams gali būti per daug; suaugusieji gal kaip nors ištvertų.

Reikėjo naujo plano. Reikėjo kažkokio kito šamo recepto. Ir reikėjo sunaudoti tas dailias bulvytes ir svarbiausia - tuos geruosius krapus. Ėmiau sukti galvą, o galvoje nebuvo nieko kito, tik į smegenis mirtinai įstrigusi žuvies-žirnelių-bulvyčių kombinacija. Lyg nebūtų jokių kitų žuvies patiekalų.

Atsiverčiau JERUSALEM, nes ten visada randu kažką tokio, ko niekada ne tik kad negaminau, bet ir nesapnavau. Ir štai prašau – išganingas receptas!! Geriau, brangieji, nebūna! Pats geriausias šamo ir ne šamo receptas; neabejoju, kad tiks bet kokia kita balta, švelnaus skonio žuvis. Net stintos tik; ir sardinės, ir menkė, ir kokio nors ešerio filė. O skanu – be galo; paskaitykit ingredientus, ir suprasit: kario prieskoniai, paprikos, svogūnų žiedai, dar kalendros, salžiarūgštis padažas ir pomidorai; aš visa tai pagaminau vakar vakare, niekam nematant; dar nuo savęs įpyliau balto vyno (jo Ottolenghi recepte nededama); skonis – jėga! Ir buvytės čia puikiai tiks, ir krapai. Nors, jeigu nebūtų bulvyčių, čiai baisiai tiktų ir gera balta duona arba birūs ryžiai.

Šiandien vakare pasižiūrėsiu, kaip šeima sureaguos. Aš slaptai tikiuosi, kad niekas nebambės dėl antros iš eilės “žuvies dienos”.

Aušra


















Marinuotos šamo filė su paprikomis ir kario prieskoniais

Receptas iš Yotam Ottolenghi , Sami Tamimi | Jerusalem


2 šaukštai alyvuogių aliejaus, plius daugiau kepimui
2 vidutinio dydžio svogūnai, supjaustyti 1 cm storio žiedais
1 šaukštas kalendros grūdelių
2 paprikos (geltona ir raudona), supjaustytos 1 cm pločio griežineliais
2 skiltelės česnako, smulkiai sukapotos
3 lauro lapai
3 pomidorai, stambiai supjaustyti
1½ šaukšto kario prieskonių mišinio
1½ šaukšto cukraus
3 šaukštai balto vyno acto
1/2 stiklinės balto vyno
Druskos
Maltų juodųjų pipirų
500 g šamo file (arba kitos baltos žuvies)
Vandens
Miltų, kepimui
2 kiaušiniai, išplakti
Smulkintų kalendros arba petražolių lapelių, pabarstymui
Orkaitę įkaitinti iki 190oC.

Didelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti 2 šaukštus aliejaus, Suberti svogūnų žiedus ir kalendros grūdelius.Kepti 5 minutes, dažnai pamaišant. Suberti paprikas ir kepti dar 10 minučių. Suberti kapotą česnaką, lauro lapus, smulkintus pomidorus ir kario prieskonius. Supilti vyną. Kepti dar 8 – 10 minučių, kartkartėmis pamaišant. Suberti cukrų, supilti actą, įberti druskos is maltų juodųjų pipirų. Kepti dar 5 minutes.

Kitoje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti porą šaukštų aliejaus. Žuvį pabarstyti druska ir pipirais. Vieną arba du žuvies gabalėlius merkti į kiaušinio plakinį, apvolioti miltuose ir dėti įkaitintą keptuvę su riebalais. Kepti maždaug 2 – 3 minutes, kol viena pusė lengvai paskrus. Ąpversti ir apkepinti kitą pusę. Apkepintus žuvies gabalėlius dėti į keptuvę su paprikų padažu. Tokiu pat būdu iškepti likusią žuvį. Jeigu truks, įpilti daugiau aliejaus. Pabaigus kepti visą žuvį., į keptuvę su žuvimi ir paprikomis įpilti vandens, kad tik vos vos apsemtų.

Kišti į įkaitintą orkaitę. Kepti maždaug 10 – 12 minučių, kol žuvis perkais. Taukti iš orkaitės ir palikti, kad atvėstų iki kamabario temperatūros. Atvėsusią žuvį uždengti ir dėti į šaldytuvą, mažiausiai 24-ioms valandom. Tiekti šaltą arba kambario temperatūros, užbarsčius kalendros arba smulkintų petražolių lapelių.







Marinated catfish filets with peppers 
in sweet and sour curry sauce

Recipe from Yotam Ottolenghi , Sami Tamimi | Jerusalem

2 tablespoons olive oil plus more for frying
2 medium onions, cut into 1 cm rings
1 tablespoon coriander seeds
2 peppers (yellow and red), cut into 1 cm slices
2 garlic cloves, minced
3 bay leaves
3 tomatoes, chopped
1½ tablespoon curry powder

1½ tablespoon sugar
3 tablespoons white wine (or champagne) vinegar

1/2 cup white wine

Salt and black pepper
500 g catfish fillets (or other white fish: pollock, halibut, haddock, etc.)

Water
Flour, for dusting
2 eggs, beaten
chopped cilantro or parsley, for garnishing

Heat the oven to 190oC/375oF.

Heat two tablespoons of oil in a large sauté pan or casserole that will fit in the oven. Add the onions and coriander seeds, and cook on medium heat for 5 minutes, stirring often. Add the peppers, cook for 10 minutes. Add the garlic, bay, tomatoes, wine and curry powder. Cook for another 8 - 10 minutes, stirring occasionally. Add the sugar, vinegar, salt and black pepper, and cook for 5 minutes longer.

In another frying pan heat couple tablespoons of oil. Season fish with salt and pepper. Dip one or two fish filets in egg, then in flour and fry on medium high heat until slightly browned on one side, about 2 – 3 minutes. Flip and brown the other side. Transfer fish to the pan with pepper sauce. Continue with remaining filets. Add more oil if needed. When all fish has been fried, add enough water to the pan that it just barely covers the vegetables and the fish.

Bake uncovered for 10-12 minutes, until the fish is heated through. Remove from the oven and let cool to room temperature. Cover pan with the lid and place in refrigerator for at least 24 hours. Serve cold or at room temperature, garnished with coriander or chopped fresh parsley.