Lazanja su moliūgais ir grybais

Rudenį mano šeima tampa sezoniniais vegetarais. Kai visur šitiek daug daržovių, ir kai visos jos tokios gražios, man kyla masė visokiausių idėjų: daržovių sriubos, apkepai, troškiniai, karšti ir šalti sumuštiniai su keptomis daržovėmis, vegetariškos picos ir bemėsiai makaronai; net lazanja, ir ta be mėsos. 

Šitą receptą pirmą kartą pagaminau pernai. Prisimenu perskaičiau aš tada ingredientų sąrašą, gaminimo eigą, ir man net širdis apsalo: moliūgų tyrė ir migdoliniai sausainiai; béchamel padažas su bazilikais ir muskatu; kepinti grybai, mocarela, rikota.

Aš nuoširdžiausiai rekomenduoju šitą receptą visiems visiems; netgi tiems, kurie nemėgsta moliūgų arba grybų, arba tiems, kurie neįsivaizduoja vakarienės be mėsos, arba tiems vaikams, kurie raukosi pamatę lėkštėje kažka oranžinio, bent kiek panašaus į moliūgų tyrę. Šitos lazanjos receptas yra genialus visom prasmėm. Visi produktai taip gražiai susikombinuoja, kad visumoje gaunasi tobulas rudeninis patiekalas, grynas malonumas. Ir virtuvė kvepės be galo jaukiai. Tikras rudenėlis.

Šiemet aš prie šitos lazanjos dar papjausčiau saldžių, mėsingų pomidorų; ant jų užbarsčiau smulkiai sukapotų petražolių, svogūnų laiškų ir raudonelio lapelių, dar šiek tiek maltų pipirų, druskos, užkrapinau alyvuogių aliejaus. Moliūgų ir grybų lazanja su pomidorų salotomis. Aš galėčiau taip maitintis kasdien visą savo likusį gyvenimą.

Aušra

Lazanja su moliūgais ir grybais

Pagal foodiecrush receptą

2 šaukštai alyvuogių aliejaus
1 kg šviežio moliūgo, nulupto, išskobto ir supjaustyto 2 cm kubeliais*
1/2 stiklinės vandens
8 amaretti sausainiai, sutrupinti
700 g grybų, supjaustytų griežinėliais
55 g sviesto
¼ stiklinės miltų
3 1/2 stiklinės pieno
Žiupsnelis šviežiai tarkuoto muskato
1 stiklinė šviežių baziliko lapų
Šviežių lasagna lakštų
3 stiklinės tarkuotos mocarelos
1 stiklinė rikotos
Druskos
Maltų pipirų

*Vietoje šviežio moliūgo aš naudojau maždaug 2 stiklines šaldytos naminės moliūgų tyrės; šaldytą tyrę sudėjau į metalinį sietelį, kad atitirpstant nuvarvėtų skystis. Šiam receptui nepatarčiui naudoti konservuotos moliūgų tyrės, nes ji per tiršta ir per sausa.

Orkaitę įkaitinti iki 190oC.

Didelėje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Suberti moliūgo gabalėlius, įberti druskos, maltų pipirų, supilti vandenį. Keptuvę uždengti ir troškinti maždaug 15-20 minučių, kol moliūgas suminkštės. Nukelti nuo ugnies, palaukti, kol šiek tiek atvės, sudėti į virtuvinį kombainą, suberti sausainių trupinius ir sumalti iki vientisos masės.

Kitoje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti 1 šaukštą alyvuogių aliejaus. Suberti grybus ir kepti, kartkartėmis pamaišant, maždaug 8 – 10 minučių. Paskaninti druska. Nukelti nuo ugnies ir palikti, kol prireiks.

Vidutinio dydžio puode ant vidutinio karštumo ugnies ištirpinti sviestą. Suberti miltus ir maišant kaitinti maždaug 1 minutę. Pastoviai maišant pamažu supilti pieną. Maišyti, kol užvirs. Sumažinti ugnį ir virti, pastoviai maišant, kol sutirštės, maždaug 5 minutes. Įtarkuoti muskatą. Nukelti nuo ugnies. Palikti, kad šiek tiek atvėstų. Supilti trečdalį padažo į elektrinį plakiklį. Suberti baziliką ir plakti, kol lapai smulkiai susimals. Padažą iš plakiklio supilti atgal į puodą. Įberti druskos, maltų pipirų ir gerai išmaišyti.

Gilią plačią kepimo formą plonai ištepti sviestu. Ąnt formos dugno paskirstyti maždaug ¾ stiklinės bazilikų padažo. Ant padažo dėti lazanjos lakštų sluoksnį. Ant lazanjos lakštų paskirstyti maždaug trečdalį moliūgų tyrės ir trečdalį grybų. Užbarstyti ½ stiklilnės tarkuotos mocarelos ir 1/3 stiklinės rikotos. Užpilti maždaug ½ stiklinės bazilikų padažo. Toliau sluoksniuoti, užbaigiant bazilikų padažo sluoksniu. Ant viršaus užbarstyti mocarelos sluoksnį.

Didelį folijos lakštą papurkšti aliejumi. Lazanją uždengti riebalais papurkšta folija ir kepti 40 minučių. Nuimti foliją ir kepti dar 15 minučių, kol lazanjos viršus paruduos. Traukti iš orkaitės. Palaukti maždaug 15 minučių, kad šiek tiek atvėstų, ir tiekti į stalą.

Pumpkin Lasagna with Mushrooms

Adapted from foodiecrush

2 tablespoons olive oil
2 pounds pumpkin or butternut squash, peeled, seeded, and cut into 1-inch cubes*
1/2 cup water
8 amaretti cookies, crumbled
1 1/2 pound mushrooms (shiitake, Portobello, crimini or any other meaty mushrooms), sliced
1/4 cup butter
1/4 cup flour
3 1/2 cups milk
4-5 good grates of fresh nutmeg
1 cup fresh basil leaves
1 package no-boil lasagna noodles
3 cups shredded mozzarella cheese
1 cup ricotta cheese
Salt
Ground pepper

*Instead of fresh pumpkin I used about 2 cups of frozen homemade pumpkin puree; I thawed it in a mesh strainer set above a bowl, to strain the accumulated liquid. I would not advise using canned pumpkin puree since it is way too dry for this recipe.

Preheat to 375oF.

Heat 1 tablespoon of olive oil in a large skillet over medium-high heat. Add the squash, toss with oil, season with salt and pepper and then pour the water into the skillet. Cover and simmer over medium heat until the squash is tender about 15-20 minutes. Cool slightly and then transfer the squash to a food processor. Add the amaretti or biscotti cookies and blend until smooth.

Heat another large skillet over medium heat and add the other tablespoon of olive oil. Add the mushrooms and sauté for 8-10 minutes, stirring occasionally. Season with salt. Remove from pan and set aside.

Melt the butter in a medium-size saucepan over medium heat and add flour and whisk for 1 minute. Gradually whisk in the milk and bring to a gentle boil over medium-high heat then reduce heat to medium and simmer until the sauce thickens slightly about 5 minutes. Add in grated nutmeg. Cool slightly. Transfer 1/3 of the sauce to a blender and add the basil. Blend until smooth then return the basil sauce to the sauce in the pan and stir to blend. Season with salt and pepper to taste.

Lightly butter a 13 X 9 X 2-inch glass or ceramic baking dish. Spread 3/4 cup of the sauce over the prepared baking dish. Arrange a layer of lasagna noodles on the bottom of the pan. Spread 1/3 of the squash puree over the noodles then 1/3 of the mushrooms. Sprinkle with 1/2 cup of mozzarella cheese and 1/3 cup ricotta cheese. Drizzle 1/2 cup of sauce over the noodles. Repeat layering 3 more times, ending with a layer of sauce. Top with a layer of mozzarella.

Spray a large sheet of foil with cooking spray. Cover the baking dish with foil and for 40 minutes until top is bubbly. Remove foil and bake uncovered for about 15 more minutes or until the top is golden. Remove from oven and let the lasagna stand for 15 minutes before serving.

Nemokama kultūra

Prieš porą dienų mano facebook’o draugė, mano buvusi kursiokė, VDU absolvetė, Kaunietė N. ant savo facebook'o sienos parašė trumpą įžvalgą/pasipiktinimą apie tai, kaip Kaune nemokamai po atvirumu dangumi demonstruojami kino filmai, ir bendrai - apie nemokamą kultūrą. Tekstas buvo toks (neredaguota):

“Sic transit gloria mundi (pritaikytas vertimas kontekstui "Taip žlunga Kaunas kaip konservatorių supertvirtovė"). Kaune mus bando įtikinti, kad miestiečiams - net tiems tikriesiems, neatklydėliams - kultūros reikia bolševikiškai nemokamos,; suprask, nei mes įgalūs ją įpirkti, nei suprantam, kad ji privalo kainuoti, o gera - privalo kainuoti ir daug, labai daug. Thanks, but no thanks. Mes bent kaip kurie dar turim sivagarbos.”

Po to, savaime aišku, ėjo komentarai ir Kaunietės N. atsakymai, kuriuose ji dar ne vieną kartą užakcentavo, kad jai “bet kokia nemokama kultūra – nepriimtina”. Apie Lietuvos kultūrą Kaunietė N. išvis yra labai prastos nuomonės: kultūros lygis žemas, muziejuose niekas nebedirba, Kauno filharmonija užsiima kliedesiais, knygos neberedaguojamos, pastelės (du šauktukai!!) kabinamos šlapiose trobose, o Kauno choras jau “kelinti metai nebeatlieka “Mesijo” gruodžio mėn, be ko kalėdinis sezonas (europiečiui?) nepilnas”. Dėl tokio smukusio kultūros lygio Kaunietė N. kiekvieną gruodį yra priversta trenktis į Rygą, kad išklausytų kiekvienam europiečiui privalomą “Mesiją”, vietoje to, kad nueitų į Ąžuolyno (ar kokią kitą) bažnyčią, kur bažnyčios choras tą patį “Mesiją” jai tikriausiai pagiedotų nemokamai; ir laiko mažiau susigaištų, ir benzino nereiktų deginti, ir manau, kad nors ir neprofesionali, bet nei kiek ne mažiau nuoširdi ir dvasinga bažnyčios choristų giesmė užpildytų tą europiečiui privalomą adventinės muzikos spragą nei kiek ne prasčiau, negu Rygos ar Kauno chorų koncertas.

Lietuvos kultūra, kaip žinia, vis dar yra bolševikinė, kultpachodinė (kas čia per išmislas?) ir biudžetinė (deja deja); savigarbos nebeturintys Lietuvos žmonės/”našarnikai” kultūriniams renginiams gaili net 5 litų ir į juos eina tik tada, kai šie yra nemokami. Tokios kultūrinės iniciatyvos, kaip Viktoro Butkaus modernaus meno centras Vilniuje, matomai, irgi yra ne kas kita, o tos pačios kultpachodinės, biudžetinės ir neabejotinai – bolševikinės, našarnikų mentaliteto nustekentos kultūros apraiška.

Po įrašu komentavusius komentatorius Kaunietė N. išvadino durniais: “Ir ką jūs tuose oksbridžuose veikėte, jei nepagaunat akivaizdžių sąsajų”, o į mano komentarą net neatsakė, tik trečiuoju asmeniu tarp kitko paminėjo, mane pavadindama “mylima VDU kursioke iš užjūrių” (su Kauniete N. niekada nesu susitikusi ir asmeniškai nesu pažįstama).

Tokio pasikėlimo aš jau seniai seniai nesu mačiusi. Čia net baisiau, negu pabambėjimas dėl sugadinto Lietuvos pajūrio, kur pilna prasčiokų ir jiems pritaikytų žemo lygio pramogų. Kaunietė N. mano sąrašuose sumušė tuščio pasipūtimo ir iki šiol neregėtos arogancijos rekordą, į antrą vietą nuspyrusi dar vieną mano kursioką, gerbiamą ir iškilų VDU absolventą, kelis metus iškilmingai sėdėjusį to mano pačios sudaryto sąrašo pirmoje vietoje.

Bėda yra ne tame, kad Kauno choras į savo priešventinį repertuarą neįtraukė “Mesijo”, o tame, kad žmonės, ateinantys to Mesijo pasiklausyti, yra nepagydomai susirgę savo pačių susikurto elitizmo liga. Elitizmas yra tokia būsena, kai save priskiriama kažkokiam nesamam, irgi pačių susikurtam luomui, kuris nesimaišo su visokiais antraeiliais prasčiokais, kuris išmano apie meną, kultūrą ir sąmoningai renkasi tik tuos renginius, kuriuose tų našarnikų – prasčiokų nebus nei padujų. Įtariu, kad Kaunietė N. jaustųsi emociškai ir dvasiškai pakylėta, kai nusipirktų $750 kainuojantį bilietą į, pavyzdžiui, Yo-Yo Ma arba į kokį kitą koncertą kokioje nors respektabilioje koncertų salėje (o ne kokioje nors “apibrozdintoje” filharmonijoje). Į tą koncertą limuzinais suvažiuotų garbingi žmonės; dauguma jų būtų “tie tikrieji miestiečiai”, jokiu būdu ne kokie nors atklydėliai (suprask – pirma karta nuo mėšlinos žagrės); limuzinų dureles jiems atidarinėtų asmeniniai vairuotojai, jie visi oriai liptų iš mašinų, lėtai kiltų laiptais ir rinktųsi erdviame foje. Pokalbiai būtų pusbalsiu, nušlifuotais sakiniais ir tik apie aukštas materijas, na gal dar apie smetoninės Lietuvos laikus; kažkas būtinai paminėtų kokią nors savo giminės sąsąją su kokia nors garsia bajorų arba Kauno intiligentų pavarde; padavėjai nešiotų miniatiūrinius užkandžius; garbingi miestiečiai siurbčiotų konjaką ir krupniką; neišvengiamai užeitų kalba apie bitininkystę. Matomiausioje foje vietoje būtų pastatyta talpi stiklinė urna, į kurią miestiečiai mestų dosnius čekius su išraitytomis šešiaženklėmis pinigų sumomis, skirtomis nustekento botanikos sodo restauravimui, arba naujam skulptūrų parkui Kauno centre, arba kokiam kitam kultūriniam objektui. Tada visi oriai eitų į savo vietas ir klausytų pasaulinio garso virtuozo koncerto. Tai būtų rafinuočiausia aukščiausio lygio publika, visuomenės grietinėlė. Niekas nenaudotų necenzūrinių žodžių. Niekas iš kišenės neišsitrauktų sumuštinio su silke ir nepradėtų juo lyg tarp kitko užkandžiauti. Manau, kad tokiame renginyje Kaunietė N. jaustųsi kaip žuvis vandenyje – esanti savo vietoje, ori ir elitiška.

Iš paaukotų pinigų kada nors būtų dailiai atrestauruotas botanikos sodas, ar koks apžėlęs dvaras, ar kokia nubrozdinta koncertų salė. Ant sienos prie paradinio įėjimo būtų uždėta didelė bronzinė garbės lenta, ir joje aukso raidėmis būtų įrašytas Kaunietės N. vardas, šalia visų kitų vardų, kurių dosnumo dėka mieste atsirado šis puikus kultūros centras. Vieną gražią rugpjūčio popietę į tą sodą arba į tą salę būtų nutarta pasikviesti Yo-Yo Ma; dosnių sponsorių dėka koncertas būtų nemokamas. Į jį susirinktų visokiausio plauko publika, visi ant vejos susitiestų savo dekiukus, kai kas iš kišenės išsitrauktų sumuštinį, ir visi klausytųsi koncerto. Miestas taptų kultūringesnis. O renginys būtų už dyką.

Kaunietei N. aš bandžiau pasakyti, kad jeigu filmai miestiečiams yra demonstruojami nemokamai, tai dar nereiškia, kad tuos filmus kažkas nelegaliai nusikopijavo ir dabar juos visiems rodo už dyką, o tuo pačiu prie įėjimo dar pasistatė savo vagonėlį su dešrainiais, juos už 5 litus visiems norintiems pardavinėja ir tokiu būdu suka gerą biznį. Už filmus tikriausiai kažkas sumokėjo, ir ne mažai, ne grašius, o tiek, kiek paprašė. Mano žodžiai taip ir liko neišgirsti.

Kultūringoje visuomenėje kultūra nėra nuvertinta ar nupiginta. Ji yra prieinama. Visiems. Ne tik tiems, kurie už ją gali pakloti solidžias sumas. Lygiai taip pat, kaip visiems yra prieinamos žinios, laisvė pasirinkti, teisė balsuoti. Nemokamos kultūros nėra ir jos negali būti. Už dyką niekas nesuręs sienų, ant kurių kabinsime pasteles ir nesustatys kėdžių koncertų salėje. Todėl miestiečiams padovanoti kultūriniai renginai, meno galerijos, muziejai, į kuriuos mes visi galime eiti už simbolinį mokestį, ir nemokamai rodomi filmai yra ne žema ir gėdinga, bet tauru.

Aušra

P.S. Su šitais pomidorais buvo štai kokia istorija: pirmadienį važiuodama namo iš darbo pakeliui sustojau prie Indian Creek Farms, galvojau prigriebti pomidorų vakarienei. Pomidorų rinkti neturėjau kada, o be to buvau apsiavusi visiškai netinkamą avalynę, todėl planavau pasiimti dėželę jau pririnktų. Be tuo momentu pririnktų, deja, nebuvo. Aš ėmiau svarstyti, ar man verta kulniuoti per grumstus į daržą, aukoti vakarykštį pedikiūrą ir manuosius Bandolino už $35, ar visgi apsieiti be pomidorų. Netoliese sukiojosi ūkininkas: vienoje saujoje didelis lustas morkų pyrago, kitoje - prakąstas obuolys; žandas ištepliotas kremu nuo pyrago. Vyrukas nužvelgė mano aukštakulnius ir iškart pasisiūlė atnešti pomidorų; kaipmat  už išteplioto žando susikišo likusį obuolį, čiupo dėželę ir bėgte nulėkė į daržą. Aš atsisėdau ant supynių ir laukiau. Kai vyrukas sugrįžo, dėželė buvo prigrūsta su kaupu, o rankoje jis dar nešė keturis žalius pomidorus, kurie nebetilpo; jie žali ne todėl, kad neprinokę, o todėl, kad jų tokia veislė. Jis man liepė juos paragauti ir kitą kartą pasakyti, ar patiko. Už dėželę ką tik priskintų pirmarūšių pomidorų ūkininkas iš manes paėmė kelis simbolinius dolerius, o žaliųjų net nesvėrė. Aš tuo momentu iškart prisiminiau tą dieną perskaitytą Kaunietės N. įrašą ir pagalvojau, kaip ji tokiu atveju elgtųsi – ar imtų tuos pomidorus už ačiū, ar užriestų į viršų nosį, susuktų nieko gero nežadančią grimasą ir paniekinančiu tonu tėkštų: “Thanks, but no thanks”. A.

Rikotos ir pomidorų sumuštinis

Pagal Leaf + Grain receptą

Duonos
Rikotos
Šviežių bazilikų lapelių
Česnako
Pomidorų
Alyvuogių aliejaus
Rupios druskos

Duonos riekeles patepti aliejumi ir apskrudinti iš abiejų pusių orkaitėje arba ant keptuvės.

Baziliko lapelius ir česnaką smulkiai sukapoti, suberti į rikotą, dar įberti druskos ir gerai išmaišyti.

Rikotos masę tepti ant apskrudusių duonos riekelių, ant viršaus dėti pomidoro griežinėlius, užbarstyti druska ir iškart tiekti į stalą.

Open face tomato sandwich with basil ricotta

Inspired by Leaf + Grain recipe

Rustic bread
Olive oil
Ricotta
Fresh basil leaves
Garlic
Tomatoes
Kosher salt

Brush bread slices with oil and toast in the oven under the broiler, or on the pan.

Mince garlic and basil leaves, add them to the bowl with ricotta, sprinkle in some salt and mix well.

Spread ricotta mixture on toasted bread slices. Top with tomato slices. Sprinkle with more salt. Serve right away.

Cooking With Jura and Yang: An Italian Dinner

A few weeks ago Jura, Yang and myself got together and made some pasta. I don’t make pasta at home all that often. Actually, I did it only once in my life, when unfortunate circumstances with malfunctioning camera forced me to reproduce the squid-ink ravioli. The process of making those insanely delicious ravioli was so insanely elaborate (ricotta had to be made, lobster had to be killed, its meat had to be harvested, and the pasta, black as a night, had to be mixed, rolled, cut, filled and cooked). After that I did not dare to repeat the endeavor of homemade pasta, or even to touch my pasta machine, so I packed it nicely into a box in which it came, and stuck it deep into the darkest corner of our basement, without any intention of retrieving it from there any time soon. I was happily making my store-bought pasta ever since.

Jura tries to convince me, that making a batch of fresh homemade pasta takes about the same amount of time and effort that it takes to boil a pot of potatoes. Maybe she is right. Or maybe I’m just very skilled in peeling my potatoes and boiling them in a really short time. Nothing can possibly be quicker than boiling a pot of potatoes.

Despite all the fuss and effort, homemade pasta is absolutely delicious. When it is cooked, it has much more bite, it is firmer and more chewy than the store-bought dry varieties, even the ones of the highest quality. I love homemade pasta. Chances are that I will get into habit making it myself. And then one day it will be so easy, that I’ll be making pasta all the time: ravioli, tortellini, farfalle, fetucinne, maybe even orecchiette, and lasagna sheets; and I’ll forget all about cooking potatoes, and my potato-peeling skills will diminish (due to lack of practice) while my pasta making skills will excel to professional levels.

Make some pasta. And have some fun with it. Just like we did.

Ausra

Ricotta-filled Mint Tortellini with Asparagus and Peas

 


Pasta:
2 eggs
1 teaspoon olive oil
1/2 teaspoon salt
1 small handful fresh mint leaves
3/4 cup all purpose flour, + more if needed
1/2 cup whole wheat flour, + more if needed
1/2 semolina flour, + more if needed

Filling**:
1 cup ricotta
1 egg
1/3 cup shredded mozzarella or cheddar
1/4 cup shredded parmesan
2 tablespoons minced fresh mint leaves
Salt
Pepper

Sauce:
1 onion, finely diced
4 cloves garlic, minced
2 tablespoons olive oil
1 large handful asparagus spears
1 cup frozen peas
1/2 up white wine
1 1/2 cup heavy cream
1 small bunch of fresh mint leaves
1/4 cup shredded parmesan
Salt
Pepper

Tortellini: Place eggs, mint, salt and oil into food processor. Process until uniform. Add 1/2 cup all purpose flower, 1/4 cup whole grain flour and 1/4 cup semolina. Process until no dry flour remains. Continue adding flour by adding small amounts and pulsing after each addition to incorporate; at one time add no more than a tablespoon of all purpose flour and only half tablespoon of each: whole grain and semolina fours. Initially the dough with be soft and sticky; later it will begin to form, a ball; at this point add flour at really small additions; only about half tablespoon of all purpose flour, and only about a quarter of tablespoon of each: semolina and whole grain flours. Pulse to incorporate after each addition. After adding some more flour to the dough, it will break into separate crumbs, that will be quite firm and stick together when pinched. When this point is reached, the dough is considered done. Transfer the dough from the food processor onto a dry surface, push it together with your hands into a ball, wrap in plastic wrap and leave it at room temperature for at least 30 minutes.

To make filling, place all filling ingredients into a bowl and mix well.

When the pasta dough is ready, unwrap it from plastic, roll it using pasta machine into a thinnest sheet possible. Using a 2.5” round cookie cutter cut the pasta sheet into rounds, place about 1/2 teaspoon of filling in the center of each round; fold the pasta round in half, to enclose the filling, press the edges firmly together with your fingers ***. You’ll end up with a crescent-shaped pasta with filling; place it on your finger and press the corners together to form a ring. Fold the edges of the dough back onto the filling. Watch this video, if you still don’t understand what I’m trying to say here. Place tortellini onto a parchment-covered baking sheet and put it into freezer while you are making the other batch. Gather the scraps of dough, press them together and roll them again in the machine. Continue making tortellini until all dough is used up.

Place a large pot of salted water over high heat. While the water is coming to a boil, make a sauce. Add oil to a large deep pan set on medium heat. When oil is hot enough, add onion and garlic. Cook, stirring occasionally, until softened.

Trim asparagus by cutting off the wooded ends. Cut the spear into bite size pieces.

Add wine to the pan with onion and garlic. When it comes to a boil, ad asparagus. Cook, stirring occasionally, until most of liquid evaporates and asparagus softens. If asparagus is still not soft enough and there is no more liquid in the pan, feel free to pour in some more wine. Asparagus must be slightly soft, but still firm and quite crunchy. Add cream to the pan. When it comes to a boil, add peas, salt, pepper, stir. Heat until peas are heated through and soften, about 2 minutes. Remove from heat, cover with the lid. Keep warm.

When water for pasta comes to a boil, take tortellini out of the freezer, place them all at once into a pot with boiling water, stir gently that they would not stick to the bottom of the pot. When water comes to a boil, cook tortellini for about 6 – 7 minutes until al dente. Reserve about 1/2 cup pasta water, set aside. Drain tortellini, place them all into a pan with the sauce, stir. If the sauce looks too thick, add some of the pasta water. Remove from heat. Sir in grated parmesan, minced mint, adjust the seasonings and serve.


**given amount of filling is enough for doubled amount of pasta dough

** *you can wet the edges of the round with water before pressing them together; but I did not wet them, and my tortellini came out just fine.

 

Rikotos tortellini su smidrais, žirneliais ir mėtomis

Tešla:
2 kiaušiniai
1 šaukštelis alyvuogių aliejaus
1/2 šaukštelio druskos
Saujelė šviežių mėtų lapelių
3/4 stiklinės* miltų + daugiau, jeigu reikia
1/2 stiklinės pilnagrūdžių kvietinių miltų + daugiau, jeigu reikia
1/2 stiklinės semolinos miltų + daugiau, jeigu reikia

Įdaras**:
1 stiklinė rikotos
1 kiaušinis
1/3 stiklinės tarkuotos mocarelos arba fermentinio sūrio
1/4 stiklinės tarkuoto parmezano
2 šaukštai smulkiai sukapotų šviežių mėtų lapelių
Druskos
Pipirų

Padažas:
1 svogūnas, smulkiai supjaustytas
4 skiltelės česnako, smulkiai sukapotos
2 šaukštai alyvuogių aliejaus
1 didoka gniūžtė smidrų
1 stiklinė šaldytų žaliųjų žirnelių
1/2 stiklinės balto vyno
1 1/2 stiklinės riebios grietinėlės
Saujelė šviežių mėtų lapelių
1/4 stiklinės tarkuoto parmezano
Druskos
Pipirų


Tortellini: į virtuvinį kombainą sudėti kiaušinius, mėtų lapelius, druską ir aliejų; viską gerai išmaišyti. Į kiaušinių masę suberti 1/2 stiklinės miltų, 1/4 stiklinės pilnagrūdžių miltų ir 1/4 stiklinės semolinos. Viską vėl pasukti, kad neliktų sausų miltų. Toliau vėl dėti miltus, maždaug po šaukštą paprastų miltų ir po pusę šaukšto pilnagrūdžių ir semolinos, kaskart vis išsukant tešlą, kad neliktų sausų miltų. Tešla iš pradžių bus gana minkšta ir lipni, limpanti prie kombaino sienelių; toliau dedant miltus, tešla susiformuos į gumulėlį; kai taip atsitiks, dėti maždaug po pusę šaukšto paprastų miltų, ir po ketvirtį šaukšto pilnagrūdžių ir semolilnos, kaskart vis gerai išsukant. Kai iš tešlos sususiformuos atskiri, pakankamai birūs trupiniai, kuriuos suspaudus tarp pirštų jie lengvai sulips, tešla bus paruošta. Tešlą iškrėsti ant sauso paviršiaus, rankomis suspausti į rutulį, įsukti į maistinę plėvelę ir palikti kambario temperatūroje maždaug 30 minučių.

Dubenėlyje sumaišyti visus įdarui skirtus ingredientus.

Tešlą išvynioti iš plėvelės, išsukti per makaronų gaminimo mašinėlę į ploniausią įmanomą lakštą. Iš tešlos išspausti maždaug 5 cm skersmens skritulius; ant tešlos skritulėlių dėti po 1/2 šaukštelio įdaro, skritulėlį perlenkti pusiau ir pirštais tvirtai užspausti kraštus***. Skritulėlį su įdaru dėti ant piršto, perlenkti pusiau tarsi žiedą ir užspausti kampus, tešlos kraštą atlenkti, suformuojant dailų tortellini. Paruoštus tortellini dėti ant sviestiniu popieriumi išklotos skardos ir dėti į šaldiklį, kol kočiojami ir formuojami kiti tortellini. Tešlos likučius suspausti į gumulėlį ir vėl sukti per mašinėlę.

Užkaisti didelį puodą stipriai pasūdyto vandens.

Kol vanduo kaista, didelėje gilioje keptuvėje ant vidutinio karštumo ugnies pakaitinti aliejų, suberti smulkintą svogūną česnaką, pakepinti, laikas nuo laiko pamaišant, kol suminkštės.

Nupjauti sumedėjusius smidrų stiebelių galus; stiebelius supjaustyti į kąsnio dydžio gabalėlius.

Į keptuvę su svogūnais supilti baltą vyną. Kai užvirs, suberti smidrus ir virti, kol beveik visas skystis išgaruos ir smidrai suminkštės. Jeigu pritruks skysčio, o smidrai dar bus kieti, įpilti dar truputį vyno. Smidrai turi tik šiek tiek suminkštėti, bet turi likti pakankamai traškūs ir nesuglebę. Į keptuvę supilti grietinėlę. Kai užvirs, suberti žirnelius, druską, maltus pipirus, išmaišyti, pakaitinti, kol žirneliai perkais ir suminkštės, maždaug 2 minutes. Keptuvę su padažu nukelti nuo ugnies, uždengti. Laikyti šiltai.

Kai vanduo puode užvirs, iš šaldiklio traukti tortellini, juos visus iš karto suberti į puodą su verdančiu vandeniu, mentele atsargiai pamaišyti, kad tortellini nepriliptų prie puodo dugno. Kai vanduo puode vėl užvirs, virti maždaug 6 – 7 minutes, kol tortellini taps al dente. Atsipilti maždaug 1/2 stiklinės vandens, kuriame virė tortellini, padėti į šalį, kol prireiks. Tortellini nukošti, sudėti į keptuvę su padažu, atsargiai išmaišyti. Jeigu padažas per tirštas, įpilti šiek tiek vandens, kuriame virė tortellini. Nukelti nuo ugnies. Suberti tarkuotą parmezaną, smulkiai sukapotas mėtas. Patikrinti, ar netrūksta druskos ir piprų. Vėl atsargiai išmaišyti ir tuojau pat tiekti į stalą.

*1 stiklinė = 236 ml

**duoto įdaro kiekio užteks dvigubam tešlos kiekiui

** *prieš užspaudžiant kraštus, tešlą galima sudrėkinti vandeniu, bet aš nedrėkinau, ir mano tortellinti neiširo.